apiponavoti — ×apiponavoti tr. BtApD9,16 užvaldyti: Smakai vandenį apiponavojo BsMtI185. ponavoti; apiponavoti; įsiponavoti; pasiponavoti; prisiponavoti; užponavoti; ponavotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
apsėsti — Š, Rtr; SD203, Q83,261, Sut, N, M, L 1. tr., intr. K, LL116, DŽ, NdŽ susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti Skrb. Kai apsėda visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt Pnd. Jį apsėdo iš abiejų kraštų An. Apsėdot, ažusėdot –… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasiponavoti — ×pasiponavoti pabūti ponu, poniškai pagyventi: Pasiponavosiu ir aš, kad bagotas palikau Dr. ponavoti; apiponavoti; įsiponavoti; pasiponavoti; prisiponavoti; užponavoti; ponavotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
paversti — paver̃sti, paver̃čia (pàverčia), pàvertė 1. tr. H, MŽ, K, M, LL112, L, ŠT299, DŽ, NdŽ, KŽ pargriauti, paguldyti, parblokšti iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie … Dictionary of the Lithuanian Language
ponavojimas — ×ponavojimas sm. (1) K; R, VoL80 → ponavoti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
ponavotojas — ×ponavotojas ( is K), a smob. (1) kas ponavoja. ponavoti; apiponavoti; įsiponavoti; pasiponavoti; prisiponavoti; užponavoti; ponavotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
poniavoti — ×poniavoti, oja, ojo žr. ponavoti: 1. LTI362 Poniavokite ant visų gyvolių, ant žemės pasikrutančių S.Dauk. | prk.: Rasi misliji, kad geriaus tu moki poniavoti ant pageidimų širdies tavo? P. 2. refl. Gali poniavotis, kol dar turi duonos, kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
prisiponavoti — ×prisiponavoti Švn privisti: Blakių prisiponavojo pilni plyšiai, ir nežinom, kuoj gaišinti Lš. ponavoti; apiponavoti; įsiponavoti; pasiponavoti; prisiponavoti; užponavoti; ponavotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
suligei — praep. su instr. žr. 1 sulig 6: Po dešinės Dievo sėdėti esti suligei Dievu Tėvu ant visų daiktų ponavoti BPII117 … Dictionary of the Lithuanian Language
užponavoti — ×užponavoti 1. tr. užvaldyti, užimti: Tu mano žemės neužpõnavosi! Skr. Užponavojo jis mano gerą Srv. | refl.: Atejo kažkoks parejūnas ir užsipõnavojo ant svetimo gyvenimo Up. 2. tr. išplitus užimti, užgulti: Visą jų užpečkį svirpliai… … Dictionary of the Lithuanian Language